Darbai, kuriuos būtina atlikti prieš pradedant dažyti fasadus

Ir naujų, ir senų statinių betoninių fasadų dažymas visada reikalauja tam tikrų pasiruošimo darbų. Šie darbai stipriai įtakoja tolimesnį nudažyto paviršiaus patvarumą ir ilgaamžiškumą.
Manoma, kad betoniniai paviršiai per vieną šildymo periodą ganėtinai išdžiūsta. Reikia pašalinti į paviršių iškylančias druskas, galbūt klojinių tepalą (jeigu statinys statytas naudojant klojinių technologijas) ir sluoksnį laisvų cemento dulkių. Nuvalyti druskas ir cemento dulkes galima plieniniais šepečiais arba aukšto slėgio plovimu, klojinių tepalą pašalinsite aukšto slėgio plovimu ir naudodami tinkamos sudėties ploviklius, o cemento klijus pašalinsite plaudami smėliu su vandeniu arba naudodami smėliasrautę.

Tipiški teršalai – purvas ir dulkės, o miestuose atsiranda kita ypatinga teršalų rūšis – suodžiai ir riebalinės nuosėdos. Jeigu mūrinis paviršius nuolat drėgnas, ant jo gali pradėti augti samanos ir pelėsiai. Šiuos teršalus galima pašalinti aukšto slėgio plovimu ir cheminiais plovikliais. Jeigu aukšto slėgio plovimo nepakaks, galima išmėginti plovimą garais, smėliu su vandeniu arba panaudoti smėliasrautę.

Renkantis senų dažų šalinimo nuo fasado paviršiaus būdą

Renkantis senų dažų šalinimo nuo fasado paviršiaus būdą, reikia atsižvelgti į anksčiau naudotų dažų rūšį, reikalingą švaros lygį ir paviršiaus būklę. Valyti galima ir mechaniniu, ir cheminiu būdu.

Iš principo betonas, būdamas santykinai tvirtu pagrindu, gerai atlaiko mechanines apkrovas, todėl betoniniai paviršiai dažniausiai valomi mechaniniu būdu. Pavyzdžiui, smėliasrautė – labai efektyvi priemonė nuvalyti daugelį organinių ir neorganinių dažų, daugiausiai naudojama ant tvirto betoninio pagrindo. Tokiu būdu apdorotas paviršius visiškai patenkina būtinus dažomo pagrindo reikalavimus. Pritaikius šį būdą, paviršiuje gerai matysis įtrūkimai ir betono defektai.

Jeigu nereikia paviršiaus nuvalyti visu šimtu procentų, tada galima naudoti ir kitus jau minėtus mechaninius būdus.

Jeigu dažai nuvalomi cheminiu būdu, tuomet naudojami seną sluoksnį tirpdantys ir minkštinantys mišiniai. Suminkštėjusį ir atšokusį sluoksnį galima pašalinti aukšto slėgio plovimu, šiam darbui pageidautina naudoti karštą vandenį. Minėtas būdas tinka tik organinių dažų šalinimui. Be to, šis būdas pabrangina remonto darbų kainą. Tačiau jį būtina naudoti, jeigu reikia nuvalyti šimtą procentų paviršiaus dažų, o pagrindas neišlaiko mechaninio apdorojimo.

Taip pat svarbu ištirti galimus pažeidimus, atsiradusius dėl plieno armatūros korozijos ir šalčių. Minėtųjų reiškinių sukeltus betono trupumą ir įtrūkimus reikia nuskelti iki tvirto pagrindo, o formuojant V-tipo siūlę išryškinti galimus įtrūkimus. Nuo išsikišusio plieno reikia nuvalyti rūdis. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai naudojama smėliasrautė.

Plieno paruošimas prie dažant

Nuvalytą plieną pagal galimybes reikėtų kuo greičiau apsaugoti nuo korozijos. Nuo korozijos saugo dažai, kurie išlaiko betono šarmingumą. Dviejų komponentų dažai, pagaminti epoksidinių akmens anglies dervų pagrindu, taip pat duoda puikius rezultatus. Kai plieninė armatūra jau apsaugota nuo korozijos, betoną reikia užglaistyti tinkamu cemento skiediniu. Kad užglaistytų vietų nesimatytų baigtiniame paviršiuje, reikia stengtis jas derinti prie kito paviršiaus išorinės pusės ir parinkti tokį pat grūdėtumą. Iki dažymo užtaisytos vietos turi išdžiūti ir sukietėti.

Suskeldėjusį dėl šalčio išorinį betono sluoksnį būtina pašalinti. Šiam darbui galima naudoti plieninius šepečius.

Betono paviršiuje esančias rūdžių dėmes derėtų šalinti plieniniais šepečiais, nuplauti smėliu su vandeniu arba panaudoti smėliasrautę. Prieš dažant konstrukcijas iš betono blokų, visų pirma reikia sutvarkyti siūles. Jei siūlės netvarkingos, gali prasiskverbti daug drėgmės, o tai gali sąlygoti dažų atšokimą ir pagrindo skeldėjimą. Pirminė siūlių juosta galėjo būti hidroskopinė, todėl siūlės masė laikui bėgant gali tapti trapi ir vėliau sutrūkinėti. Svarbu pašalinti seną netinkamą siūlių masę ir juostas. Nuo siūlių kraštų reikia nuvalyti seno glaisto likučius ir padengti tinkamu gruntavimo mišiniu.

Dažai, naudojami tinkuotiems paviršiams, nebūtinai tinka dažyti betono paviršius, ir atvirkščiai. Todėl teisingas dažų rūšies pasirinkimas yra labai svarbus. Galutinis bet kokio fasado dažymo rezultatas priklauso visų pirma nuo pačios konstrukcijos, pagrindo rūšies, ankstesnės apdailos, dažymo metodo ir tikslaus technologijos laikymosi.

Betoninų ir medinių paruošimas priš dažant

Tinkuotų ir betoninių paviršių plyšiai išrievėjami ir užtaisomi skiediniu, paviršiai lyginami, svidinami. Po to paviršiai gruntuojami, glaistomi ir svidinami (šlifuojami).

Iš medinių paviršių pašalinamas silpnai besilaikančios šakos ir smalingi tarpeliai, skylės užtaisomos mediniais kaiščiais, plyšiai ir nelygumai užglaistomi.

Nuo metalinių paviršių rūdys ir purvas nuvalomi metaliniais grandikliais ir šepečiais. Rūdys pašalinamos cheminiu rūdžių valikliu, po to paviršius nuplaunamas ir išdžiovinamas. Nuo naujų galvanizuotų paviršių, kurie bus dažomi, turi būti kruopščiai pašalintos tepalų dėmės tirpiklio pagalba. Dulkės nuo paviršių nusiurbiamos.

Paruošti paviršiai prieš dažant turi būti gruntuojami pagal technologiją nurodytą gamintojo instrukcijoje.

Grunto dangos turi gerai įsigerti į paviršių, sujungimus, kampus ir kitas vietas, kur galimas drėgmės susikaupimas.

Kiekvieno sluoksnio danga turi pilnai išdžiūti, prieš dedant sekančią, dengiamasis sluoksnis nedaromas, kol techninės priežiūros inžinierius nepatvirtina.

Jeigu kitaip nenurodyta, turi būti dažoma 2 sluoksniais ant paruošiamojo grunto sluoksnio.