Geriausias pasirinkimas – plastikinės palangės Vilniuje

Nors plastikas yra laikomas pavojingiausia aplinkai medžia nereikia pamiršti, kad ieškote ilgai tarnaujančių palangių Vilniaus mieste. Tad plastikinės palangės Vilniuje gali būti geriausiu Jūsų pasirinku.

Geriausias pasirinkimas

Susiruošus pavasario atsinaujinimo darbams ar prekių apdailai žvalgantis naujiems namams yra svarbu susipažinti ir su palangių techninėmis savybėmis, kad įsigijimo klausimas TAIP ar NE neapsunkintų apsisprendžiant.

  • Plastikinės palangės turi itin geras termoizoliacines savybes. Tinkamai sumontuota palangė neleidžia šalčiui skverbtis į namus pro lango su palange tarpus ar tarpu po pačia palange;
  • Palangės iš palstiko montavimas nėra sudėtingas, todėl tai atlikti gali ir gabus būsimų namų savininkas. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad palangės montavimas privalo būti atliktas naudojant tik kokybiškas medžiagas dėl tų pačių termo izoliacinių savybių. Pradėjus šalčiui skverbtis į namus, kaltinti bus galima tik patį save;
  • Kadangi Lietuva turi unikalias galimybes džiaugtis visais metų laikais, tai naudinga atkreipti dėmesį ir į dažnai pasitaikančią drėgmę. Plastikinės palangės Vilniaus mieste yra populiarios ir dėl atsparumo drėgmei, kai joms nebaisūs jokie oro sąlygų pokyčiai;
  • Palangės iš plastiko yra atsparios tiek karščiui, tiek šalčiui, tiek saulės UV spinduliams. Todėl Vilniuje sumontuotos palangės džiugina ne tik buto ar namo savinkus, bet ir praivius ar svečius. Ilgai savo technines savybes išlaikantis gaminys yra pamėgtas itin gausiame vilniečių rate;
  • Atpari įvairiems įbrėžimams ar buitiniam susidėvėjimui plastikinė palangė yra daugelio vilniečių svajonė. Todėl keisdami langus į naujus Vilniaus mieste jie jau žino, kad užsisakys būtent plastikine spalanges.

Kokybė ir kaina

Užsisakant plastikines palanges sostinėje svarbu atkreipti dėmesį į jų kokybę, nes specialistai vis dar pastebi užsakovus, kurie pirma ieško kainos ir tik po to tikisi gauti aukščiausią kokybę. Paieškos turėtų būti vykdomos atvirkščiai. Susiraskite norimo pločio bei spalvos palangę ir tik tada klauskite kainų. Svarbu nepamiršti, kad standartinis plastikinių palangių ilgis yra 6000mm ir montuojant, galus galima nupjauti pritaikant lango angai.

Plastikinės palangės yra padengtos specialiu įvairiems įbrėžimams atsparia plėvele, todėl montuojant tiek langus, tiek palanges, palangės negaus jokių pažeidimų, tik plėvelė. Po atliktų darbų, plėvelė nuo palangės yra nuplėšiama, todėl bendras vaizdas tampa nauju ir estetiniu.

Palangių užsakymas

Vilniuje, plastikines palanges galima užsakyti kartu su pasirinktais langais. Specialistai parinks ar rekomkenduos tinkamiausius palangės matmenis ir palenges iškarto paruoš montavimui. Užsakovams liks pasirinkti tik spalvas ir laukti atvykstančių meistrų.

Palangių plastiko informacija imta iš wiki: https://lt.wikipedia.org/wiki/Plastikas

Praktiška uždanga langams – roletai Vilniuje

Praktiška uždanga langams

Sparčiai šylant orams, dažnas vilnietis pradeda rūpintis savo namų aplinkos švara. Vieni darbus tik pradeda, kiti bando užbaigti pradėtus. Tenka pastebėti ir tradiciją, kad balandį, daugelis vilniečių pradeda valytis langus ir keisti jų uždangas. Neveltui balandis yra skelbiamas kaip švaros mėnuo. Todėl keičiami roletai langų uždengimui taip pat prisideda prie švaros palaikymo atsinaujinant.

Roletai Vilniuje

Greičiausiai, kad dėl šios priežasties, kad Vilniaus mieste galima priskaičiuoti daugiausia gyventojų, roletų paklausą taip pat yra didžiausia. Roletailux.lt kompanija, kuri įgyvendina roletų gamybą kiekvienam užsakovui gali tik patvirtinti, roletai Vilniuje – populiariausi. Tokius savo teiginius Roletailux.lt gamybos skyrius ir argumentuoti. Kadangi įmonė specializuojasi roletų gamyba ir skelbiasi Vilniuje, jų skyriai randasi visoje Lietuvoje. Todėl lyginant bendrą roletų užsakymų skaičių gamybai, vis gi nepralenkiamas yra Vilniaus miestas. Todėl, visus Vilniečius, kurie yra apsisprendę atsinaujinti ar prie naujai sumontuotų langų ieško užsklandų, Roletailux.lt kviečia susisiekti kontaktais: M. Sleževičiaus g. 7, Vilnius, info@roletailux.lt.

Roletailux.lt siūlo

Kadangi atsinaujinti arba užsisakyti roletus įstiklintiems langams, naujai pastatytuose namuose planuoja daugelis vilniečių, Roletailux.lt siūlo kelias išeitis.

Pirma. Prieš priimant galutinį sprendimą dėl roletų gamybos užsakymo, klientai privalo pasirinkti norimą roletų tipą. Šiuo metu, gamintojas siūlo aštuonias roletų pozicijas, kad vartotojas galėtų prisitaikyti labiausiai jiems tinkamus. Siūlomų roletų vilniečiams tipai yra šie:

  • Roletai plastikiniams langams;
  • Diena naktis roletai;
  • Nuo saulės ir karščio;
  • Lux sistema;
  • Foto roletai;
  • Stoglangiams skirti roletai;
  • Klasikiniai;
  • Valdomi iš apačios;

Kaip gali pastebėti būsimi Roletailux.lt klientai, visas dėmesys yra skiriamas jiems. Todėl pasirinkti tinkamiausius sau, pajėgas net ir pats išrankiausias Vilniaus miesto gyventojas.

Antra. Po to, kai išsirenkate roletų rūšį, Jums teks ne ką lengvesnė užduotis, išsirinkti atspalvius bei raštus. Jei vilniečiai jau turi numatę spalvas ar pasirinkę raštus, jiems bus lengviau, liks tik pageidavimą pateikti gamintojui. Roletai Vilniuje išsirenkami ilgiau tik tada, kai užsakovai neturi konkrečios nuomonės ar turi tam tikrų abejonių. Bet net ir šis klausimas išsprendžiamas sklandžiai, jei vilniečiai užsuka į Roletailux.lt dirbtuves ir gyvai pamato roletų spalvų paletes. Suprantama situacija, kad vilniečių, kurie kreipiasi dėl roletų užsakymo Vilniuje, interjeras jau būna suplanuotas arba jau yra įgyvendintas. Todėl labai svarbu priderinti roletų audinio spalvą, interjerą paryškinti, suteikti jam akcentų arba, sukurti jį pasirenkant neutralias spalvas. Visa tai įmanoma Vilniuje, Roletailux.lt profesionalių specialistų pagalba.

Jūsų dėmesio objektas yra roletai – profesionalus gamintojas Vilniuje – Roletailux.lt

Straipsnis taip pat naudojant inforamcija iš wiki: https://lt.wikipedia.org/wiki/Langas

PRIEŠGAISRINIAI REIKALAVIMAI IR DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI

PRIEŠGAISRINIAI REIKALAVIMAI STATYBOS AIKŠTELĖJE

  1. Statybos objekte turi būti įrengtos vietos su priešgaisrinėmis apsaugos priemonėmis ir įrankiais;
  2. Darbuotojai privalo žinoti kur darbo objekte yra gaisro gesinimo priemone, jie turi mokėti jais naudotis;
  3. Darbuotojai turi būti supažindinti su priešgaisrinės apsaugos instrukcijomis ir jų reikalavimais;
  4. Darbuotojai privalo nesudaryti sąlygų, galinčių sukelti gaisrą.

Darbų saugos reikalavimai mūrijant

  1. Pirmosios medicininės pagalbos priemonės ir medikamentai turi būti darbininkų buitinėse patalpose.
  2. Virš praėjimų į pastatą, turi būti įrengti praėjimo pločio ir 2 m. ilgio nuo pastato, apsauginiai stogeliai. Kampas tarp stogelio ir pastato sienos – 75º.
  3. Visi dirbantieji turi dėvėti šalmus statybos aikštelėje.
  1. Praėjimai, pravažiavimai, darbo vietos, iškrovimo aikštelės neturi būti užkrautos medžiagomis, įrenginiais, žemėmis.
  1. Matomoje vietoje reikia užkabinti priešgaisrines saugos instrukcijas. Gaisro atveju statybvietėje numatyti priešgaisrinio inventoriaus skydai (prie buitinių patalpų, pastogės, uždaro sandėlio).
  2. Medžiagas į mūrijimo vietą reikia kilnoti standartine patikrinta tara, griebtuvais su aptvarais, kad keliamas krovinys nebyrėtų.
  3. Klojiniai ir pastoliai turi būti tvirti ir stabilūs. Pastolius reikia tvirtinti prie sienoje įmūrytų inkarų, klojinių ir pastolių negalima perkrauti medžiagomis daugiau, negu jiems nustatyta skaičiuojamojo apkrova. Pastolių darbinis paklotas turi būti aptvertas 1,1 m. aukščio turėklais. Darbo paklotai turi būti švarūs.
  4. Mūrijant sienas nuo vidinių klojinių, visu pastato perimetru viršum pakloto reikia įrengti 1,5 m. pločio vientisus apsauginius stogelius ant gembių. Stogelis daromas 6…7 m. aukštyje virš žemės ir laikomas iki mūrijimo darbų pabaigos. Stogeliai turi atlaikyti tolygiai paskirstytą sniego apkrovą ir 1600 N koncentruotą jėgą, ties tarpangio viduriu. Stogelių kronšteinai kabinami už įmūrytų į sieną metalinių kablių. Virš įėjimo į laiptines įrengiamos 2 × 2 m. stoginės.
  5. Prieš pradedant mūryti kitą pastato aukštą, turi būti sumontuotos perdangų plokštės, laiptinių konstrukcijos ir balkonai su aptvarais. Visas angas, esančias ties pakloto lygiu ir iki 0,6 m. nuo jo paviršiaus, reikia aptverti.
  6. Montuojamus elementus reikia užkabinti inventoriniais stropais, traversomis arba kita kėlimo įranga, pagamintą pagal patvirtintus projektus. Kroviniai turi būti užkabinti taip, kad negalėtų slysti arba kristi.
  7. Reikalingos montuojamos montavimo aikštelės, kopėčios, pakabinami lopšiai ir kėlimo įtaisai turi būti pastatyti arba sudėti ant montuojamų konstrukcijų prieš jas pakeliant.
  8. Draudžiama žmonėms būti ant elementų ir konstrukcijų jas keliant, pernešant ir statant.
  9. Kai konstrukcijos dažomos arba perdengiamos antikorozinėmis medžiagomis statybvietėje, šie darbai paprastai vykdomi apačioje. Viršuje dažomos tik pažeistos konstrukcijų vietos ir sandūros.
  10. Kranininkui nurodymus ir signalus duoda tik vienas asmuo – montuotojų brigadininkas, grandininkas arba prikalbinėtojas. Signalą  ,,stop” turi perduoti bet kuris darbuotojas, pastebėjęs pavojų.
  11. Laiptų aikštelės, laiptų maršai turi būti montuojami kartu su kitomis pastato konstrukcijomis. Sumontuotus laiptų maršus reikia nedelsiant aptverti.
  12. Montavimo darbai aukštuose, atvirose vietose, pučiant stipresniam kaip 15 m/s vėjui,     lijundros, perkūnijos arba rūko metu, turi būti nutraukti.
  1. Denginio ir perdangų plokštės montuojamos ir tvirtinamos šitaip: pirmoji plokštė (kampinė)

sumontuojama stovint ant paaukštinimo priemonių (kopėčių, aikštelių, lopšių), o kitos plokštės – ant aukščiau padėtų plokščių. Būdami ant plokščių, montuotojai ir suvirintojai turi būti prisirišę apsauginio diržo grandine prie montavimo kilpų arba specialiai nutiesto plieninio lyno.

  1. Kad perkeliamos konstrukcijos ir elementai nesiūbuotų ir nesisukiotų, jie turi būti prilaikomi virvių arba plono lankstaus lyno atotampomis. Perkeliamos detalės iki anksčiau sumontuotų konstrukcijų arba įrengimų dalių horizontalia kryptimi turi būti ne arčiau kaip 1,0 m., o vertikalia – 0,5 m.
  2. Baruose, kuriuose montuojamos konstrukcijos, draudžiama atlikti kitus darbus arba būti pašaliniams asmenims. Negalima būti ant montuojamų konstrukcijų, arba įrenginių iki jų įtvirtinimo projektinėje padėtyje. Jeigu žmonės neišvengiamai turi būti po montuojamomis  konstrukcijomis arba įrenginiais, reikia numatyti specialias, saugumą garantuojančias priemones.

BOKŠTINIO KRANO PARINKIMAS IR PASKAIČIAVIMAS

  1. Skaičiuojame reikiamą krano kėlimo galią (Q)

Q ≥ P + P1 (t), kur:

P – sunkiausias antžeminės dalies elementas.

P = 1,96 t.

P1 – stropavimo priemonių svoris.

P1 = 0,09 t.

Q 1,96 + 0,09 = 2,05 t.

  1. Skaičiuojame reikiamą krano strėlės siekį (B)

B = r + u + b + z (m), kur:

r – spindulys lanko, kurį apibrėžia bokštinio krano atsvaras.

r = 3,5 – 4,5 m;

u – laisvas tarpas tarp labiausiai išsikišusio montuojamo pastato sienos ir krano atsvaro.

u = 0,7 m;

b – pastato plotis tarp ašių.

b = 12,61 m;

z – sienos dalies storis nuo ašies išorinio krašto.

z = 0,4 m.

B = 4 + 0,7 + 12,61 + 0,4 = 17,71 m.

 

  1. Skaičiuojame reikiamą krano pakėlimo aukštį (Hk).

Hk = Ha + a + he + hst (m), kur

Ha – atramų į kurias remiasi montuojamas elementas, aukštis nuo krano stovėjimo atramos.

Ha = 15.34 m;

a – laisvas tarpas virš atramos.

a = 0,5 – 1 m;

he – montuojamo elemento aukštis.

he = 0,22 m;

hst – stropavimo įrangos aukštis.

hst = 4,7 m.

Hk = 15.34 + 1 + 0,22 + 4,7  = 21.26 m

Pagal paskaičiuotus parametrus t. y.

Q 2,05 t.

B = 17,71 m.

Hk = 21.26 m., parenku bokštinį kraną KB – 100.

 

DETALUS MŪRO IR MONTAVIMO TECHNOLOGINIO PROCESO APRAŠYMAS

Mūrinys yra tokia statybinė konstrukcija, kurioje natūralūs arba dirbtiniai akmenys sudėlioti nustatyta tvarka ir surišti skiediniu. Mūrinės konstrukcijos yra patvarios, pakankamai atsparios drėgmei, šalčiui, atmosferiniams veiksniams, jų yra didelis šilumos laidumas (priklausomai nuo panaudotų medžiagų). Jos yra sunkios, bet svarbiausia tenka įdėti daug rankų darbo. Šiuo metu vis plačiau industrializuojant statybą, mūrinių konstrukcijų mažėja, tačiau apie 40 procentų visų dabar statomų pastatų yra mūriniai. Daug mūrinių konstrukcijų yra karkasiniuose, pramonės bei žemės ūkio pastatuose.

Mūrijimas – tai rankinis statybos procesas

Mūrijimas – tai rankinis statybos procesas. Mechanizuoti galima tik transporto, paruošiamuosius ir pagalbinius darbus: skiedinio ruošimą ir jo tiekimą į mūrininkų darbo vietą, klotinių įrengimą, jų perstatymą ir kt. Tobulinami ir mūrininkų darbo įrankiai, įranga, prietaisai, mūrijimo būdai, plinta srautinis darbų vykdymas. Dėl to išaugo mūrininkų darbo našumas.

Prieš pradedant mūryti ir montuoti konstrukcijas, turi būti užbaigti visi nulinio ciklo darbai, sumontuotas bokštinis kranas. Plytos ir blokeliai į darbo vietą bus paduodamos griebtuvu, skiedinys – paskirstomuoju bunkeriu iš priėmimo bei permaišymo agregato, surenkamos g/b konstrukcijos ir kitos sunkesnės medžiagos bokštiniu kranu.

Mūrijimui naudojamas sudėtinis kalkių ir cemento skiedinys S 2,5, S 5, S 10. Jis pristatomas į statybvietę betonmaišėmis iš UAB „Markučiai”. Atvežtas skiedinys iškraunamas į permaišomo agregato bunkerį. Permaišytas, į darbo vietas jis bus paduodamas paskirstomuoju bunkeriu, o iš  pastarojo pripildomas į mūrininkų dėžės. Skiedinys ant mūrijamos sienos krečiamas ir paskleidžiamas specialiu samčiu, o išlyginamas mentelėmis. Mūrijant antrą ir trečią klodus naudosime šarnyrinius pastolius su atramomis.

Visos naudojamos konstrukcijos, medžiagos bus sandėliuojamos krano darbo zonoje: sunkesni elementai – arčiau, lengvesni – toliau. Kadangi pastatas bus statomas vasara, kada oras yra sausas ir karštas, keramines plytas drėkinsime vandeniu.

Detalus technologinio proceso aprašymas, kai trisluoksnis sienos mūras mūrijamas iš keraminių plytų.

Mūrininkų darbo našumas priklauso nuo plytų dėjimo būdų ir sugebėjimo juos taikyti. Mūrijant išorinę sieną iš keraminių plytų naudojamas skiedinio pagriebimo bei išspausto skiedinio nubraukimo būdas. Toks būdas taikomas kai reikia visiškai užpildyti horizontalias ir vertikalias mūrinio siūles. Skiedinys turi būti plastiškas, klojamas 10 mm atstumu nuo mūrinio krašto. Darbininkas kaire ranka ima plytą, pakreipia ją į paklotą, briauna pagriebia skiedinio ir stumdamas prie ankščiau padėtos plytos išlygina bei suformuoja vertikalią siūlę. Išspaustas iš siūlės perteklius nugramdomas mente.

Baigiant mūryti vidinį mūrą įrengiama termo ir vėjo izoliacija. Termo izoliacija įrengiama iš minkštos akmens vatos, o vėjo izoliacija įrengiama iš puskietės akmens vatos. Termo ir vėjo izoliacija tvirtinama prie sienos mūrvinių su fiksatorių pagalba. Kai termo ir vėjo izoliacija įrengta, paliekamas oro tarpas ir mūrijamas išorinis plytų mūras. Išorinis ir vidinis plytų mūras surišami tarpusavyje lankstaus ryšio iš apvalaus strypinio plastiko pagalba. Lankstus ryšys įrengiamas kas 4 eilės. Išorinis plytų mūras mūrijamas iš silikatinių plytų.

Darbai, kuriuos būtina atlikti prieš pradedant dažyti fasadus

Ir naujų, ir senų statinių betoninių fasadų dažymas visada reikalauja tam tikrų pasiruošimo darbų. Šie darbai stipriai įtakoja tolimesnį nudažyto paviršiaus patvarumą ir ilgaamžiškumą.
Manoma, kad betoniniai paviršiai per vieną šildymo periodą ganėtinai išdžiūsta. Reikia pašalinti į paviršių iškylančias druskas, galbūt klojinių tepalą (jeigu statinys statytas naudojant klojinių technologijas) ir sluoksnį laisvų cemento dulkių. Nuvalyti druskas ir cemento dulkes galima plieniniais šepečiais arba aukšto slėgio plovimu, klojinių tepalą pašalinsite aukšto slėgio plovimu ir naudodami tinkamos sudėties ploviklius, o cemento klijus pašalinsite plaudami smėliu su vandeniu arba naudodami smėliasrautę.

Tipiški teršalai – purvas ir dulkės, o miestuose atsiranda kita ypatinga teršalų rūšis – suodžiai ir riebalinės nuosėdos. Jeigu mūrinis paviršius nuolat drėgnas, ant jo gali pradėti augti samanos ir pelėsiai. Šiuos teršalus galima pašalinti aukšto slėgio plovimu ir cheminiais plovikliais. Jeigu aukšto slėgio plovimo nepakaks, galima išmėginti plovimą garais, smėliu su vandeniu arba panaudoti smėliasrautę.

Renkantis senų dažų šalinimo nuo fasado paviršiaus būdą

Renkantis senų dažų šalinimo nuo fasado paviršiaus būdą, reikia atsižvelgti į anksčiau naudotų dažų rūšį, reikalingą švaros lygį ir paviršiaus būklę. Valyti galima ir mechaniniu, ir cheminiu būdu.

Iš principo betonas, būdamas santykinai tvirtu pagrindu, gerai atlaiko mechanines apkrovas, todėl betoniniai paviršiai dažniausiai valomi mechaniniu būdu. Pavyzdžiui, smėliasrautė – labai efektyvi priemonė nuvalyti daugelį organinių ir neorganinių dažų, daugiausiai naudojama ant tvirto betoninio pagrindo. Tokiu būdu apdorotas paviršius visiškai patenkina būtinus dažomo pagrindo reikalavimus. Pritaikius šį būdą, paviršiuje gerai matysis įtrūkimai ir betono defektai.

Jeigu nereikia paviršiaus nuvalyti visu šimtu procentų, tada galima naudoti ir kitus jau minėtus mechaninius būdus.

Jeigu dažai nuvalomi cheminiu būdu, tuomet naudojami seną sluoksnį tirpdantys ir minkštinantys mišiniai. Suminkštėjusį ir atšokusį sluoksnį galima pašalinti aukšto slėgio plovimu, šiam darbui pageidautina naudoti karštą vandenį. Minėtas būdas tinka tik organinių dažų šalinimui. Be to, šis būdas pabrangina remonto darbų kainą. Tačiau jį būtina naudoti, jeigu reikia nuvalyti šimtą procentų paviršiaus dažų, o pagrindas neišlaiko mechaninio apdorojimo.

Taip pat svarbu ištirti galimus pažeidimus, atsiradusius dėl plieno armatūros korozijos ir šalčių. Minėtųjų reiškinių sukeltus betono trupumą ir įtrūkimus reikia nuskelti iki tvirto pagrindo, o formuojant V-tipo siūlę išryškinti galimus įtrūkimus. Nuo išsikišusio plieno reikia nuvalyti rūdis. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai naudojama smėliasrautė.

Plieno paruošimas prie dažant

Nuvalytą plieną pagal galimybes reikėtų kuo greičiau apsaugoti nuo korozijos. Nuo korozijos saugo dažai, kurie išlaiko betono šarmingumą. Dviejų komponentų dažai, pagaminti epoksidinių akmens anglies dervų pagrindu, taip pat duoda puikius rezultatus. Kai plieninė armatūra jau apsaugota nuo korozijos, betoną reikia užglaistyti tinkamu cemento skiediniu. Kad užglaistytų vietų nesimatytų baigtiniame paviršiuje, reikia stengtis jas derinti prie kito paviršiaus išorinės pusės ir parinkti tokį pat grūdėtumą. Iki dažymo užtaisytos vietos turi išdžiūti ir sukietėti.

Suskeldėjusį dėl šalčio išorinį betono sluoksnį būtina pašalinti. Šiam darbui galima naudoti plieninius šepečius.

Betono paviršiuje esančias rūdžių dėmes derėtų šalinti plieniniais šepečiais, nuplauti smėliu su vandeniu arba panaudoti smėliasrautę. Prieš dažant konstrukcijas iš betono blokų, visų pirma reikia sutvarkyti siūles. Jei siūlės netvarkingos, gali prasiskverbti daug drėgmės, o tai gali sąlygoti dažų atšokimą ir pagrindo skeldėjimą. Pirminė siūlių juosta galėjo būti hidroskopinė, todėl siūlės masė laikui bėgant gali tapti trapi ir vėliau sutrūkinėti. Svarbu pašalinti seną netinkamą siūlių masę ir juostas. Nuo siūlių kraštų reikia nuvalyti seno glaisto likučius ir padengti tinkamu gruntavimo mišiniu.

Dažai, naudojami tinkuotiems paviršiams, nebūtinai tinka dažyti betono paviršius, ir atvirkščiai. Todėl teisingas dažų rūšies pasirinkimas yra labai svarbus. Galutinis bet kokio fasado dažymo rezultatas priklauso visų pirma nuo pačios konstrukcijos, pagrindo rūšies, ankstesnės apdailos, dažymo metodo ir tikslaus technologijos laikymosi.

Betoninų ir medinių paruošimas priš dažant

Tinkuotų ir betoninių paviršių plyšiai išrievėjami ir užtaisomi skiediniu, paviršiai lyginami, svidinami. Po to paviršiai gruntuojami, glaistomi ir svidinami (šlifuojami).

Iš medinių paviršių pašalinamas silpnai besilaikančios šakos ir smalingi tarpeliai, skylės užtaisomos mediniais kaiščiais, plyšiai ir nelygumai užglaistomi.

Nuo metalinių paviršių rūdys ir purvas nuvalomi metaliniais grandikliais ir šepečiais. Rūdys pašalinamos cheminiu rūdžių valikliu, po to paviršius nuplaunamas ir išdžiovinamas. Nuo naujų galvanizuotų paviršių, kurie bus dažomi, turi būti kruopščiai pašalintos tepalų dėmės tirpiklio pagalba. Dulkės nuo paviršių nusiurbiamos.

Paruošti paviršiai prieš dažant turi būti gruntuojami pagal technologiją nurodytą gamintojo instrukcijoje.

Grunto dangos turi gerai įsigerti į paviršių, sujungimus, kampus ir kitas vietas, kur galimas drėgmės susikaupimas.

Kiekvieno sluoksnio danga turi pilnai išdžiūti, prieš dedant sekančią, dengiamasis sluoksnis nedaromas, kol techninės priežiūros inžinierius nepatvirtina.

Jeigu kitaip nenurodyta, turi būti dažoma 2 sluoksniais ant paruošiamojo grunto sluoksnio.

Kaip glaistyti? Paiškinimai ir patarimai

Kaip glaistyti?

Plokštės turi būti sausos ir švarios, o sujungimų vietos – nedulkėtos.

Glaistyti galima dviem būdais :

  1. glaistu, nededant siūlių sandarinimo juostos;
  2. glaistu, su siūlių sandarinimo juosta.

Pirmuoju būdu darbas atliekamas greitai be sutrikimų. Mentele glaistas įspaudžiamas į plokščių sandūros griovelį. Glaistui sukietėjus, maždaug po 30 minučių, nugramdomas jo perteklius. Praėjus 50 minučių, glaistoma antrą kartą – plačiau, sulyginant siūlės kraštus su plokštės paviršiumi. Likusius nelygumus lengvai, nepašiaušiant plokštės kartono, nušlifuojama trintuve (15,16,17,18).

Glaistymas dedant siūlių sandarinimo juostą atliekamas 3 etapais. Prieš pradedant kiekvieną iš jų, leidžiama prieš tai užteptam glaistui visiškai išdžiūti.

Pirmiausia mentele glaistas užtepamas ant plokščių jungiamosios siūlės.

Glaisto masei sukietėjus, sandūrą vėl pertepama glaistu ir į ją įspaudžiama siūlių sandarinimo juostą. Plokščių sandūrą gausiai padengiama glaistu, kad juosta visu savo paviršiumi įsispaustų į glaistą , gerai priliptų ir neatsirastų pūslių. Po to siūlę vėl nuglaistoma 1 – 2 kartus, o, glaistui sukietėjus, lengvai nušlifuijami nelygumai (19,20).

Kuo ir kaip padailinti sienas?

Smulkiu – N150 švitriniu popieriumi lengvai nušlifuojama visus glaistytose vietose dar išlikusius nelygumus, taip išgaunami tolygius, sklandžius perėjimus tarp plokščių paviršių ir užglaistytų siūlių. Šlifuodami glaistytas vietas negalima pašiaušti plokščių paviršiuje esančio kartono todėl dėl popieriaus ir siūlės nevienodumo glaistomas visas plotas. Nugruntuojamas paviršius, o jam išdžiūvus, galima dažyti, tapetuoti, klijuoti plyteles.

Pats populiariausiais plokščių apdailos būdas yra jų dažymas emulsiniais dažais. Prieš padengiant dažų sluoksniu, plokštės paviršius turi būti užgruntuotas. Nuo gruntavimo kokybės priklauso ne tik galutinis efektas, bet ir medžiagų išeiga ir sekančių operacijų darbo imlumas. Kiekviena grunto rūšis turi gerai išdžiūti, kadangi nuo to priklauso sekančių darbų kokybė. Tik po to galita padengti dažų sluoksnį.

Gipso kartono plokščių paruošimas dažymui

Gipso kartono plokštėms pagaminti naudojami gipso milteliai, vanduo, priedai ir kartonas. Plokštės tvirtesnės, jei į gipsą dėsim stiklo pluošto. Plokštės nedegios, lengvai naudojamos ir pakeičiamos.

Gipso kartono plokštės naudojamos tiek gyvenamųjų namų, tiek civilinių ir pramoninių objektų statyboje. Jų konstrukcijos lengvos, o tinkamai užtaisius siūles, gaunamas lygus ir tvirtas apdailai paruoštas paviršius, kurį galima dažyti ir klijuoti visų rūšių apmušalais.

Kaip tvirtinti gipso plokštes?

Pritvirtinus gipso plokštes prie sienų ir lubų , atsiranda būtinumas palėpti ir išlyginti visas sandūras, tvirtinimo galvutes ir likviduoti ant plokščių  briaunų galinčius atsirasti įskikimus, įtrūkimus ir kt.

Yra daugybė medžiagų, skirtų siūlėms užtaisyti ir užglaistyti. Didžiausią grupę sudaro universalios daugiafunkcinės medžiagos – jų bendra savybė yra  jose esantis gipsas. Gipsas yra beriamas į vandenį, o ne atvirkščiai. Išmaišyti masę geriausia yra mažų apsisukimų elektrinio gręžtuvo (iki 750 aps./ min.) pagalba su įtaisyta mikserio užmova. Visus paruoštus preparatus prieš naudojimą būtina mechaniškai išmaišyti.

Siekiant pagerinti siūlių atsparumo trūkimui savybę, reikia sustiprinti jas pluoštinės medžiagos juosta. Patogiausia ir pigiausia yra perforuota popierinė juosta. Dažnai naudojamos ir stiklo pluošto juostos, tiek lygios, tiek ir tinklinės. Tinklinė juosta yra savaime prisisklijuojanti, kas sustiprina jos panaudojimą, nors ji ir yra brangiausia.

Šio pobūdžio darbus pradedame nuo įtrūkimų ir nuoskilų ant plokščių briaunų likvidavimo, toliau užpildome mase visas didesnes nei 3 mm siūles. Tuo tikslu geriausia naudoti vokišką “KNAUF TOTBAND FUGENFULLER” universalų glaistymo gipsą. Darbų tvarka priklauso nuo naudojamos juotos rūšies. Jeigu naudojame popierinę juostą, tai glaistymą pradedame nuo vertikalių siūlių užtaisymo. Tai galima padaryti 150 mm pločio glaistiklio arba 380 mm pločio mentelės pagalba. Tuoj po to, kai buvo uždėtas glaistas, reikia įspausti į jį popierinę juostą arba stiklo pluošto juostą. Plokščių sandūros linija turi būti juostos viduryje. Tuo metu išspausta glaisto masė turi būti paskirstyta siūlės paviršiuje, uždengiant juostą. Toliau reikia galutinai išlyginti siūlę, atkreipiant dėmesį į tai, kad sandūra sudarytų su gretimomis plokštėmis bendrą paviršių. Tai padaryti rekomenduojama plataus glaistiklio arba mentės pagalba, perbraukiant jais per gretimų plokščių kartono paviršių. Pakartotinai išlyginti reikia visiškai išdžiūvus pirmam masės sluoksniui. Antram glaistymui galita naudoti praktiškai visų rūšių mases, tuo Tartu pirmam glaistymui nepatariam naudoti silpnų preparatų. Jeigu siūlėms sustiprinti naudojame lipnią tinklinę juostą, tai ji turi būti tvirtinama tiesiogiai ant sandūros, ir tik po to pradedama glaistyti.

Nuo ko pradedam glaistyti sienas

Glaistant pirmą kartą, masę reikia stipriai spausti prie tinklo, taip, kad ji įsiskverbtų į tinklo akutes. Išdžiūvus pirmam glaisto sluoksniui, galutinai išlyginame siūles. Tuo tikslu imame lengvą paruoštą masę, jos konsistencija gali būti labiau skysta. Naudojamų mentelių ir glaistyklių kraštai turi būti idealiai lygūs ir tiesūs. Taisyklingai užtasytos siūlės plotis yra 15-20 cm, o paviršius idealiai lygus, kartais blizgantis.

Vidinius gipskartonio sienų kampus užglaistome, sutvirtindami juos tinkline juosta. Juostą uždedame ant glaistymui skirto gipso, uždedamo specialaus glaistiklio pagalba. Tinklinė juosta turi fabrikiniu būdu atliktą sulenkimo liniją, kas žymiai palengvina montavimą. Glaistoma du kartus, o išdžiūvus atsargiai šlifuojame. Ant išorinio kampo tvirtinamas aliuminis kampas.

Patalpų apdaila – sunkaus ir kruopštaus dažymo darbo rezultatas

Didelę gyvenimo dalį žmogus praleidžia patalpose – darbe, svečiuose, parduotuvėse ir, žinoma, namuose. Jį supanti aplinka – patalpų įrengimas, jaukumas, apdaila – turi didelės įtakos gyvenimo ir darbo sąlygoms, nuotaikai, gali padidinti arba sumažinti darbo našumą, o sutvarkytas ir suderintas pastatų patalpų interjeras bei eksterjeras parodo valstybės ekonominę būklę bei socialinę pažangą.

Patalpų apdaila – sunkaus ir kruopštaus dažymo darbo rezultatas. Dažytojas paskutinis iš statybininkų palieka statomą objektą, taigi nuo jo atlikto darbo didele dalimi priklausys estetinis patalpų vaizdas, ar jose bus gera dirbti, jauku gyventi, malonu ilsėtis.

Dažytojo darbas bus efektyvus tik tuo atveju, jei jis sugebės teisingai įvertinti dažomo paviršiaus medžiagą, jos stovį ir deramai bei kruopščiai apdoros paviršius. Tinkamas paviršių paruošimas ypatingai svarbus dažymo darbe, nes dauguma dažymo problemų kyla dėl nekokybiško paviršių apdorojimo.

Taigi dažymo darbų paskirtis yra ta, kad mums turi patikti mūsų aplinka.

Prieš pradėdamas dažymo darbus

Prieš pradėdamas dažymo darbus Rangovas privalo atlikti bandomojo dažymo pavyzdžius. Šiuos pavyzdžius naudoti kaip etalonus.

Visiems dažymo darbams reikalaujama penkerių (5) metų garantija, pradedant nuo objekto pridavimo eksploatacijai datos. Visus įmanomus dažymo darbus, įtrauktus pagal šią garantiją, turi atlikti dažymo darbų Rangovas, kuris taip pat atsakingas už visas su dažymu susijusias išlaidas.

Rangovas prižiūri dažymo darbų tvarką pagal statybos darbų sekos eigą.

Rangovas turi samdyti patyrusius prižiūrėtojus ir kvalifikuotą personalą. Naudojami darbo metodai turi tikti naudojamoms dažymo medžiagoms. Atliekant darbą, reikia atsižvelgti į visus faktorius, turinčius įtaką darbo rezultatams, pvz. oro sąlygas, oro temperatūrą, dažomo paviršiaus ir jo pagrindo drėgnumą, dulkėtumą ir galimybę iškraustyti dažytinas patalpas, bei visa tai registruoti į statybos darbų žurnalą.

Užbaigus darbus, Rangovas turi pateikti Užsakovui dokumentaciją, kurioje būtų nurodyti naudotų medžiagų pavadinimai, gamybos vieta, spalvų kodai ir priežiūros instrukcijos bei galimi kokybės liudijimai. Rangovas atsakingas už tinkamą darbų vykdymą.  Visi dažyti paviršiai turi atitikti patvirtintus etalonus.

Reikalavimai dangos sluoksniams

10 lentelė

Techniniai reikalavimai Kontrolė
Dažų dangos sluoksnių leidžiamas storis: 5 matavimai 50-70 m2 paviršiaus arba mažesnis paviršius su matomais defektais
– glaisto – 0,5 mm
– atskirų vietų užtaisymai glaistu – 2 mm (šios vietos dengiamos keliais sluoksniais, kurių storis po 0,5 mm, kitas sluoksnis dengiamas visiškai išdžiūvus prieš tai dengtam)
– dažų sluoksnio > 25 mkm

 

Kiekvieno sluoksnio paviršiai turi būti lygūs, be nuotekų. Dažų sluoksnis turi būti tvirtai ir tolygiai sukibęs su dengiamuoju paviršiumi.

Skirtingų spalvų dažų ar medžiagų sandūros ar jų sandūros su nedažytais paviršiais turi būti tiesios ir tikslios.

Šviesi spalva turi būti uždažoma už kampo, o tamsioji maždaug 1 mm iki kampo, nebent būtų pateikti kitokie nurodymai.Tačiau praktikoje stengiamasi skirtingą dažų sandūrą daryti vidiniame kampe.

Dažytų paviršių kokybė turi būti vertinama tik dažams visai išdžiūvus. Apdaila turi būti atlikta taip, kad paviršiuje nebūtų matinių ar blizgių dėmių.

Jei atsiranda defektų, Rangovas turi atnaujinti visą paviršių, nebent remontas būtų pakankama priemonė defektų ištaisymui.

Paviršių paruošimas

Visi paviršiai turi būti vientisi, švarūs, sausi ir lygūs. Tinkuotų paviršių drėgnumas < 8 % betoninių ir gelžbetoninių < 4-6 % , medinių < 12 %. Dažomos patalpos temperatūra > 80 C, santykinis oro drėgnumas < 70 %. Išoriniai paviršiai nedažomi esant aukštesnei negu 270 C temperatūrai, esant tiesioginiams saulės spinduliams, taip pat lyjant arba esant šlapiam fasadui po lietaus, kai pučia vėjas kurio greitis daugiau kaip 10 m/s, o taip pat apledėję ar apšalę paviršiai žiemos metu.

Paviršių paruošimo nuoseklumas ir technologinės operacijos pateikiamos lentelėse.